Džiaugsmas, susijaudinimas ir energijos pliūpsnis
#TurtingasVaikas tiki stebuklais. Ypač, kai jų mažiausiai lauki ir tikiesi. O kai kalbame apie vaikus, sąlyginai maža tikimybė nuspėti net ir artimiausio įvykio eigą sumažėja dar labiau. Tačiau, tai nesumažina atradimo džiaugsmo. Pastaroji istorija trumpa ir ne paprastai paprasta, bet tuo pačiu tikra ir vaikiškai tyra, įkvepianti ir stebinanti.
Kaip ir įprastai, ankstų pirmadienio rytą važiuojame su dukra į baseiną. Baseiną pradėjome lankyti nuo pirmųjų mėnesių po jos gimimo ir tos tradicijos laikomės jau ilgiau kaip tris metus. Per šį laiką, kaip tėtis, turėjau daug skirtingų pamokų – laukti ištisą valandą ant galinės sėdynės, kol dukrytė pasirengs būti prisegta saugos diržu automobilinėje kėdutėje, pažinti staiga pasikeitusią nuotaiką ir begalinį mamos ilgesį, grįžti atgal namo taip ir neišjudėjus iš kiemo po ilgų derybų.
Šį kartą vairuodamas išgirdau: „Tėti, aš esu laimėtoja“. Buvau susikaupęs ir susikoncentravęs į kelią, gal dėl to nesupratau ir paprašiau pakartoti. „Tėti, aš esu laimėtoja. Aš niekada nepasiduodu“, – pasigirdo balsas nuo galinės sėdynės. Galbūt kitoje situacijoje tokie žodžiai nuskambėtų natūraliai ir kasdieniškai. Tačiau, dažnai kartoju Napoleono Hilo (1883-1970), JAV rašytojo, žurnalisto, asmeninės sėkmės literatūros bei pozityvaus mąstymo teorijos pradininko, žodžius „Pralaimėtojai niekad nelaimi, kaip laimėtojai niekada nepasiduoda“. Dukra šią žinutę pritaikė sau. Džiaugsmas, susijaudinimas ir energijos pliūpsnis užliejo visą kūną.
Stebuklai įvyksta, kai jų mažiausiai tikiesi.